tikti

tíkti, tiñka (tiñkma LD352(Dv), teñka LzŽ), tìko KBII159, K, Š, K.Būg, FrnW, DrskŽ; H, R, , N, L, Rtr 1. intr. , NdŽ, būti atitaikytam, tinkamam, geram: Tie akilioriai man netiñka prie akių (nematau su jais) Jnšk. Raktai netiko į spyną . Šitas dalgis tiñka in šitą dalgiakotį Lp. Dumčiaus siuvinys tinka vaikui kaip ir tėvui P.Cvir. O jis (ponaitis) tą čeveryką mieravo visom mergom ir moterėm ir visom panom ir poniom: nė vienai netinka – tai mažas, tai kitom didelis LB160. Laumė rėdo savo dukterį, rūbai netenka (par maži), laumė paėmė kirvį, aptašė pečius ir led ne led apitempė MPs. Norėjau nuspirkt, ale negavau tinkančių apsiavylų Pl. | Pamačiau, kad netiñka vaistai, tai ir mečiau gėrus Krs. Liepų žiedai, ramunelių [arbata] vienam tiñka, kitam netiñka Všv. Ta mostis man tiñka, kap uždėjai an rankos, tik taksi Srj. ^ Netiks tos kelnės (nieko iš to nebus) B. Tìko ka (kap Lp) Barbė prie Miko Mrj. Tinka kaip čia buvęs Jnš. 2. intr. LL110 būti pritaikomam kokiam nors reikalui, derėti: Visam tinkąs, tikras R299, 404. Karūmenėn netikaũ penkioliktais metais Rod. Aš tąsyk ne koks vaikiščias buvau, jau į kareivius tikaũ Slv. Da ka valioji dirbt, tai da i ubagyne tinkì Jrb. Matau, kad man į pačias tinki, tik noriu žinoti, ar galiu tikėtis, kad už manęs eisi V.Kudir. Tik tų [jie] slūžyti karaliaus dvare BBDan1,4. Teisybę pasakius, jis nei neišrodo tinkančiu sūdžios vietą užimt . Su kairia ranka dirbu bet ką, tai man stygos neteñka (kaire ranka negali griežti smuiku) Mlt. Kur dėsi, tę tiñka LKT202(Kbr). Ir buvo tėvui vargas, kad taip visur tinkąs Petrukas nė kokiam darbui netiko LzP. Keturi arkliai buvo, visus paėmė, buvo teñkami kariuomenėn Alks. Lūpos atsikišę tik kiaušiniam gert tinka Grš. Pažadėjau tau širdelę iš jaunųjų dienelių, nebetiksiu į pulkelį savo mielų seselių LTR(Lbv). Netìksi nė mašino[je] važiuoti, ka pačiupinėsu tavi Krž. Palankynom viskas tiñka, ale kožna parenka ką geresnio Kpč. Mielės sudžiūvę ragan – kam gi jos betìkę? Mžš. Bal̃dams uosiai tiñka i beržai da kiek Jrb. Kinktams arklių oda tiñka, o avalynei ne – vandenį leida Krž. Nebitiñkąs toks votegas bepaliko Slnt. Tokia stora medžiaga netiñka suknelei Vdžg. O tatai yra kilnojimo afiera, kurią nuog jų imsite: … žoles, mostims tikras (tinkančias) ir geram rūkymui BB2Moz25,3-6. Šaltam pienui tiks įpilt [suskilusi puodynė] Ėr. Vadovėlis buvo skiriamas vidurinėms mokykloms, bet jis labai tiko ir universiteto studentams J.Balč. Anasis kūlis tìks pundamentuo KlbX125(Krtn). Nuo piktų dvasių atsiginti tinka šermukšnis LTR(Žgč). Be skujinės šluotos pečiaus neiššluosi, tik skujelės čia tiñka . Sėtinėms pievoms įrengti tinka nusausintos žemapelkės . Vienur kaip ir tìkt, kitur nė pradėt netiñka Kp. Ilgais žiemos vakarais užsidaręs savo bute jis prisimena visus tuos apylinkės vyrus, kurie tinka sukilėlių gretoms V.Myk-Put. Kitokie pelenai šarmuo netiñka, tiktai beržo, alksnio Krš. Verpalas buvo geras – tìko ir apmetams Kl. Iš ievų ir dangčius dirbdavom – viskam anos teñka Ob. Ir kad kur nor tiktų tos bjaurybės traknys! . An baltų marškinių juoda jakutė tiñka ir in bažnyčią nueit Kpč. Šitas drobužis, pažiūrėk, bene tiktų tau žiemos apsiaustui J.Jabl (ž.). Žmogus kvailas tai tinkì tik vilkui suėst Grdž. Niekam netinkąs KBI19. Pasenęs ka niekam nebtinkì Šv. Pirkt, parduot, kupčiavot – tam tiñka [vyras] Kdn. Daugiausia senas stubas, kur jau niekam netiñka, pirčiai [skirdavo], vis tiek, sako, sudegs PnmŽ. Jūrinis [vėjas] nėkam netiñka, nėko nepavaro Klp. Mūsų bitys nėkam nebtiñka – neįneša nėko medaus Prk. Kuris niekam nebetinka, tas prie manęs sėda LTR(Kpč). Niekuomet nešluok kieman, kas dar tinka tau ar man . Dabar tìktų lytaus Snt. O čia jau niekam netinka anie iškalbinėjimai atakingų ir smarkiųjų žmonių DP362. ^ Tas niekam netinka kaip tikt meškoms vadžioti M. Penėtas jautis veislei netinka, o lepintas žmogus – darbui LTR(Ds). Darbui visai netinka, bet rėkti moka KrvP(Rdd). Jis gavo apsukrią žmoną: tiñka ir prie pečiaus, ir prie svečio Jnš. Mergelė tìko tanciuo i rožančiuo Trš. Tinka ir prie tanciaus, ir prie ražančiaus LTR(Grk). Alus be apynių, sviestas be druskos, arklys be uodegos, žmogus be doros niekam netinka LTR(Šl).galioti, patenkinti: Šis skaičius tinka lygtims, bet netinka uždaviniui Z.Žem. Ši priklausomybė tinka tiek idealioms, tiek ir realioms dujoms . 3. intr. R306, 410, NdŽ, , Slm, Pnm pritapti, derėti (prie ko, kur): Senas pri jaunų netinkì, anie savo tvarką tura, tu iškrimti visur Rdn. Jaunas ir mažas – tai visur jis tiñka Upn. Tau baltas nuometėlis netìks prie vainikėlio (d.) Antz. Nebetiksiu prie pulkelio savo mielų draugelių LTR(Al). | Pirminykas geras, tinkantỹs VšR. ^ Jis tiñka tę kap šuo bažnyčio[je] Kt. Tep ji tiñka baliui kap šuva in kamantus Smn. Tu čia ir tinki kap meška karietoj LTR(Lzd). Tinka kap jautis in karietą LTR(Lp). Su verkiančiu verk, su dainuojančiu dainuok, tai visur tiksi Gs.gerai derėti kam, derintis prie ko: Prieg žaliam palti skarelė labai tìks Azr. Nu kaip, ar tiñka man ta suknelė? Skrb. Juodi akiniai jam labai tinka . Plaukai balti buvo, ale jai tìko Jrb. Prie šalkui tìks mėlyno[ji] [kepuraitė] Klt. Parsmaugta suknia jai, tokiai driučkei, netiñka Sml. I man tiktų̃be tokia kepurė! Klt. Su šitais senystos požymiais netiko skubotas žingsnis . ^ Tiñka kap šuniui balnas Alv. Tau tas švarkas tep tiñka kap šun[iui] penkta koja Plv. Tiñka kai nulieta Prn. Ėsk, kas patinka, nešiok, kas tiñka Krš. Kur tiko, ten ir paliko Pšl. Kur tinka, ten prilimpa LTR. Gražiam ir snarglys tiñka Prn. Tinka kaip (kap Lzd) karvei (šuniu Lzd, kiaulei Šl, Rm) balnas SkrT. Tiñka (Tiko Vlkv) kaip šuniui penkta koja Km, Ps. Tiñka kaip vagiui virvė Dl. Tinka kaip ubagui šluota LTR(Dkk). Tiñka kaip Mataušui skrybėlė KlK32,87(An). Tinka kaip kiaulei ragai LTR(Užp). Tiñka kaip šikšnai degutas Svn. Tinka kap karvei vainikas LTR(Vlkv). Tinka kaip šuniui rimbas (botagas LTR(Užp), vadžios LTR) Snt. Kol buvo ponas, tiko ir žiponas LTR(Zp). derintis skoniu, kvapu: Su pyragu, su bulvėms labai tiñka kastinys Tl. Ar prie pieno, ar prie mėsos tìkdavo bulba Užp. Tìko ta obūlynė pri kleckiukų Krš. Daba [pirktinė] duona netiñka nė prie pieno, nė prie mėsos Pšš. Spalgenos, kad ir primaišai prie obuolio, tai labai tinka Alz. Kysielis šiultas su bulbom tiñka, šaltas – su miešimu Kp. Agrazdai su serbentais labai tiñka [uogienei] Kvr. Šviežias ragaišis su prėsku pienu labai tiñka Kvr. Užkulas tiñka labai pri šviežių bulbių Krš. Kvynai tiñka į sūrį Sg. Miežio kvapas duonai netinka, va rugio Kp.ppr. impers. Q195, CI709, NdŽ, derėti, priderėti: Vyrui i šep, i tep tiñka Mrj. Ar jai gi tiñka sa[vo] kūnas rodytie?! Grv. Tiñka netinka, o jy savo posmuoja, ir gana Mrj. Janė da nežino, prieš ką paspūst tiñka Užp. Nelabai tiñka ant žmogaus teip sakyt Erž. Netinka (neverta) žodį Dievo palikti ir tarnauti prie stalo CII607. Ar tinka, kad aš, paprasta moteriškė, mokyčiau tamstą? LzP. Neger yra (paraštėje netinka), ką tu darai, tu save nuodėmais apilsini BB2Moz18,17. Tiktiną laišką galėjau parašyti, o davatkos mokyta tebuvau Šts. | Mun nebtiñka nė sakyti, kaip vargau Lc. ^ Kas tinka jaunam, netinka senam LTR(Gdr). Niekas netiñka, kas viršum mieros . Iš elgetos imt lazdą netiñka Dkš. Sako, senam tiñka meluot, bagotam – vogt Žg. Vilkui aviną tinka ir papjauti, avinui [pjaunamam] netinka nė bliauti PPr440. Gi kas netiñka, tai ir nelimpa – netiñka moteriai rūkyt Mrj. Teip tiñka [moteriai rūkyti], kaip varlei an kemso sėdėt Aln. Ar vaikas, ar paršas – kur netiñka, neleisk An. Senam tiñka aple smertį šnekėti – kelė[je] jau [tu] stovi Rdn.
tiktinaĩ adv.; CI389: Tiktinai pasielgtis nepratęs brš. Tiktinai ištesėt galėtų Ns1838,1. tiñkančiai adv., tenkančiaĩ: Žiūrėk, tenkančiaĩ pasisveikink Sdk. Kožnas darbas tenkančiaĩ padaryt reikia noro Skdt. | Jeigu pasrodis nebetiñkančiai šalta, tai šiltos [sriubos] pridėsiu Skp.
4. intr. S.Stan, Sut, I, , NdŽ, būti pagal skonį, patikti: Mokėjau dainų, tos ta mun tìko – dainiuosu liuob i dainiuosu DūnŽ. Netiñka megzti, verpti munie tiñka Šts. Dar tiñka pajuokuoti, paplepėti Slnt. Man biskį tiñka pašnekėt Paž. Ka jauniejai šoka, tiñka pasiveizėti Šts. Mun tiñka tiktai įpilti, o gerti aš nenoru Rt. Tiñka motriškoms vyriškoms būti – su kelnėms eita Šv. Minti linai mun netìko ir nevedės Nv. Keltis labai anksti tarnaitei, žinoma, netiko J.Jabl. Mun mieste netìktum gyventi Slnt. Gaidukai (tokie grybai) jau auga, anie manie gerai tiñka Sg. Kertu (valgau) i kas tiñka, i kas netiñka Slnt. Tėvuo tiñka labiausiai ta veršputrė, Stasė – navalgo Žr. Mun netiñka drūžėti švarkai Trk. Gudkarkliai briedžiams labai tiñka Krš. Kožnam katinuo dideliai tiñka tas valerjonų kvapas, ans apsigera, voliojas Lpl. Tiñka vyrams tas gėrimas Jdr. Munie tìko vyrai juodais plaukais Šv. Mun tiñka visoki atsitikimai Žv. Netìkdavo munie grybų ieškoti Vn. Netìko dirbti – tinginiai tėvai Pj. Rauti, rinkti [linus] mun didliai tìko Žlb. Tìko anam su arkliais darbuoties Lk. Mun jau tìko eiti į darbą didliai Skd. Lopeta jam tìko, su lopeta jo darbas buvo Dkk. Mun kartais tiñka i košė . Jis tą mokytojavimą žada mest, sako, netiñką Erž. Tas ma[n] netiñka, ka vyrų plaukai ilgi Plšk. Tiñka anam traktorius, neliáunas Rdn. Liuobsiav dirbti abudu, kaip kuriam tiñkai LKT70(Dr). O tu teip daryk, kaip tau tiñka, o aš darau, kaip mun tiñka Pln. Tiñka munie agurklai, tik nesukramtau Šv. Tìko silkė, menkė rūkyta, seilė tįso Šv. Anam tiñka basam Trk. Kam netìko, o mun tìko, aš eidavau į bažnyčią Vdk. Veselės kitą kartą mun juo tiko kaip dabar Lpl. Vaikam sakau: – Katram netiñka [kaime], nevažiuokit, o jeigu atvažiavot, tai dirbkit Kp. Netiñka jam čianoj Žl. Kad tiñka, valgykiat Grd. Kiek anai tìko, tiek ana ėdė, kiek netìko, ana išvertė, ta kiaulė Trk. Mun geriau tìko į darbą eiti nekaip tus vaikus kavoti Šts. Netiñka svietuo teisybė, nėkas nenora akių pabadymo Krš. Mun dideliai liuob tìks kningas skaityti Als. Jau tiñka nepatinka, ka kvieta, jug reikia nueiti Slnt. Nenoriu aš gert, arielka man netiñka Žl. Senam tai tìkdavo bučiavimas [į ranką] Slm. O tam vaikiuo nelabai i tetìko ta mergaitė Lnk. Tikimo jy jam tai tiñka, nebežmoniškai tiñka Mžš. Mun ans netiñka ir aš ano neimsiu Yl. Jei tinka merga, ir imk, ilgai nerinkias Rdn. Merga kap šakalys, vyrami netiñka Drsk. I buvom strainios, i vaikiams tìkom Krt. Žentas tas netìko, ka dideliai toks išgerąs buvo Gršl. Toks plepis – seniukams turì tìkti Krš. Tas mislio[je] buvo, ka mergėms tìktumi Šv. O ka jauna buvau, i vaikeliams tikáu, o daba ir arkleliai baidos Pln. Mun ans netiñka ne į akį Trk. Aš, ka i jauna buvau, netikáu sau Brs. Vienas antram tìko, i žanijas Vn. Pradėjo mergelkos tìkti varložiuo Jdr. Jei netìks pri žento, išeisiu pri sūnaus Trkn. Aš jam labai tikaũ – vakaruškose, būdavo, šokina i šokina Mžš. Jei muno gyvoliai netiñka, i tu netinkì Krš. Arklys, kurs nekandąs, mun baisiai tiñka Skd. Na, taigi man toks bernas ir tinka, aš tokio ir ieškau BsMtII99. Graži mergelė, daržo rūtelė, tiñka širdelei JD680. Tikti man tinka žirgelis ir ant žirgelio balnelis, tiktai netinka man pats bernelis KlpD57. Tau bernelis, matyt, tiko, nulenk galvą dėl vainiko O. O kam tiñka juodbruvėlė, ma[n] kožna JD787. Ir jam tiko skaistūs Meilužės veideliai V.Krėv. Valgis jam netiko, jei svečio par pietus neturėjo M.Valanč. Taip pasipuošusi ji ėmė šokti, jos šokimas visiems labai tiko J.Balč. Ši pasaka man labiausiai tikdavo, ir aš dažniausiai prašydavau ją papasakoti J.Jan. Man tinkas tas žiedas, kurs žydi blaiviai ir auga netoli vandens Mair. Vyskupui Krakės dideliai tiko, todėl tankiai liuobėjo ten važioties ir gan ilgai trukti M.Valanč. Tiko jam neretai skaityti tėvus šventus brš. Mums, lietuviams, labai tiktum, kad kas ir taip išspaustum dainas Jn. Man tinka tos skaisčiosios rudenio dienos, kai saulė beržynus auksuoja K.Bink. Dėl to, kad aš tiesą pasakau, netinka tau klausyties Žem. Jug ir tu, Tamošiau, aplei kiemą paauginai keletą medelių, o kad kas naktį atejęs išpjautų, ar tau tiktų? M.Valanč. Da jaunučiai jie, bėga kur jiems tiñka Jrb. Tas vaikis to velnio piningų prisigreibė, kiek anam tìko Brs. Paleisk gaidelį, o tas kaip pradės giedot, labai raganai tiks LMD(Žg). ^ Tiko kaip šuniui botagas Kri. Kas širdžiai netiñka, ta nė akys nekimba Slnt. Širdžiai tinka – ir akys limpa LTR(Jnš). Ne kas puikus, bet kas kam tinka LTR(Yl). Ne tas gražus, kas gražus, bet kas kam tinka Plt. Ka tìks zūbai, tìks i rūbai Škn. Tinka ateisi, tinka neateisi – vis tiek Ggr. Kas tau netinka, to ir kitam nedaryk S.Dauk. Nelygu akis – vienai tiñka motyna, kitai – duktė Grd. Tinginiuo tiktum, kad kiekdiena būtum šventa LMD.
tiktinaĩ adv.: Tiktinaĩ (patinkamai, maloniai) niežta, ir kasaus Šts. | refl.: Kai vienas kitam tiñkas, tai paskuniais pradeda draugauties Pgg.įtikti: Jamui tiñka mano darbas J. Savo dukteriai netinkù, o svetimiems – tinkù Jrb. Netinkù, par trobą nemoku páreiti Krš. Kas leis [dainuoti], kas leis, gaspadoriuo netìksi, tik skubėk nuprakaitavęs, tik skubėk Lpl. O mat Viksvienei kad nebetiñka marti – baras ir baras kasdien Slm. Apsišluo[ja] senoji, apsitvarko, lovas pataiso, mezginį suplauna – tai dar netiñka Bt. Baisi ožys – jai niekas netiñka LKT198(KzR). Netìko kaži ko, atstatė Krš. Ta vokytė buvo gera, bet motinai vis tiek netìko, kam buvo baltais panagiais Ms. Aš netiksiu par aslelę ėjus, aš netiksiu žodelį kalbėjus LTR. Netinku anytai sunkais darbais, o jaunam berneliui meilais žodžiais LTR(Mrk). Dėde, netiksi taip šnekėdamas mūsų tėvui Žem. Kokio baudžiauninko netiks darbas, puls nagaika raižyti Žem. Tegul mylėdams ir numirsiu, tad Dievui tikra meilė tiks Vnž. Reikia prašyti išgelbėjimo mūsų nuo tų nelaimių, išsikalbant šiteip: jeigu teip tau, Dieve, tiñka A.Baran. Dievui tinkąs Šlč. ^ Tikti vis mokąs B. Nei jis Dievui tinka, nei jo velniui reikia III383. Blogas būsi, kad tylėsi, ir netiksi, kad kalbėsi LTR(Tv). Dėl kito pirkęs netiksi S.Dauk. Visims netiksi VP50.būti gerai: Vakar šalto vandens išgėriau, ir netiñka krūtinei Grdž. Man kopūstai negerai, netiñka valgyt Žl. Kas man te netiko [iš valgių] – paleido vidurius Ps. Esu pavargusi, tiñka munie sėdėti Šv. Pakurtas pečius, ma[n] netiñka [karštis] Jd. Ma[n] valgyt labai mažai kas tiñka Snt. Plaučiams tiñka riebumas, saldumas, o tau negal, i kosai Krš. Bul'bos karščio tai jos nebijo, bet kap šalta, tai bul'bom netiñka Dg. Skynė uogas, netìko akiums, nebmato, rìba Krš. O ma[n] netiñka – tuoj galvą skauda, tai neužimu tų gėrimų Ss.
tiñkamai adv.: Jau tiñkamai, tokios seilės burno[je] atsiranda Trk.Žlb būti geram (augti, gyventi, tarpti ir pan.): Jai oras tenai tìko, tai jy ir atliko Skp. Neteñka oras, ir blogai Sug. Tę gėlėm tiñka vieta – saulė, labai gražiai auga Pv. I krapams ta žemė netiñka, pribarsto visa ko Krš. Sodino girinykas medelius – neužaugo, a čia žemė jiem netiñka Dg. Muno kažkaip a žemės nebtiñka cibulėms Slnt. Cibulės paauga, o česnagai neauga, netiñka žemė Žlb. Tikt vienas molio gruntas ant kviečių auginimo tinkąs Kel1864,166. Jei dirva netiñka, tai ir medis neaugs Srj.
5. intr. pasisekti, nusitikti: Kai insirengėm sodan, tai tìko! Obuolių priskrėtėm, kiek reikėj[o] Vlk. ^ Ot tìko, kap šuniu ridiko Rod. Tiko kaip šuniui dešra po kaklu LTR(Zp). 6. intr. pataikyti, kliudyti: Širdin kiaulei netìkom [pjaudami] Rod. Netìko per burną kirviu, abi rankas perkirto Dbč. Pirkion bombą žumetė, ali niekam netìko Rod.pakliūti, pataikyti, patekti: Nebetìkom ant mašiną RdN. Šarvinykas galingas bu[v]o velinas, kuris pirm atėjimo V. Christaus turėjo savo valdžioj visą pasaulį. Bet tìko ant mistro už save galingesnio Christaus V., kursai jam atėmė visą šarvą ir ginklą jo DP120. | Ot tìkot (atspėjot pavadinimą) – Utena! Rod. ^ Tokis an tokio tìko Pls. 7. tr. Švn, Mtl rasti: Savų namų netikaũ, nepažinau LzŽ. A tiksi vienas kelią? Lz. Ar jūs tìksit namus? Pls. Nueinu medžian ir netinkù [kelio] namop Lz. Ir kelelio netikau, po girelę blūdinau KrvD140. Neikie, martele, neikie, širdele, in motinėlės dvarą, ba netiksi kelelio (d.) Lp. Lietulis lija, tamsiai aptemo, netiko žirgelis uošvelio dvaro LMD(Rod). Netinku šulnelio, bijausi vilkelio LLDI100(Al). Svočia durų netìko netìko, po pečeliu pasmuko pasmuko DrskD171. Tris dienas naktis po girias klaidžiojo, kelio namo netiko V.Krėv. Trys keleliai suartiniai ir rugeliai (dobilėliai) pasėtiniai, netinku kelelio in savo tėvelį (bernelį) Vlkv. 8. intr. pasidaryti, nusiduoti, įvykti, atsitikti: Kas jai tìko, kad tep verkia? Tvr. Mun buvo negerai tìkę Rt. Tai kas su juoj tiñkma pavasarį? Dv. Bernaiteli, kas tau tìko, kad kačerga kaktoj liko (d.) Tvr. Kelkitės, tėveliai, gana miegoti, su tamstos dukrele negerai tiko LTR(). Jam laimė tìko Msn. Neščėslyvi tau, mergel, tiko pritikimai: pasibaigė visi tančiūs, visi ir šokimai A.Strazd. ^ Gerą galvą trejis metus sopa, i vis nieko netiñka Prng. | refl. SD1181, SD371,446, H, Sut, N, K, Š, , NdŽ, : Kas tau tìkos? KI229. Regi, kap tikõsi GrvT78. Ant svieto visaip tiñkas Trg. Mun yra tikęsýs vienąsyk Vdk. Man visur tìkos tik gerai Pls. Dabar, kai ma[n] kaip tìksis, tai jūs atsakysit Skr. Taip tìkos – vaiką [mergina] turia Grd. Ale kiek taip tìkdavos, ka alus bačką išskleis Bt. Nieko jam nestìks, šitam kirviui: anas labai kietas Str. Mano širdis jautė, kad negerai jiem tiksis LTR(Pls). Pasiuntė tarną pažiūrėt, kas tę tìkosi (ps.) Ss. Ir su tuo teip tikosi kaip ir su visais LMD. Kas te tikos šią šviesią dienelę, kad pravirko daržely mergelė? LTR(Dkk). Neik, neik! Kaži kas tę gali tau tìktis Jrk87. Anyta prisakė … marčiai … palikti [kūdikį] laukuose, tikėdama, jog ir su šiuom kūdikiu tas pats tiksis BsPIII314. Pagal noro tikos SD61. Kas tikosi jumus, kalnai, jog šokinėjat kaip avinai? 462. Šitai niekas jam netikos, idant būtų vertas mirties esąs DP168. Norėjo jo jau akmenimis ažumušt, jau nuog aukšto kalno numest, o tečiau jam niekas iž to nesitiko SPI377. Nesitiks tau iš sylvarto niekas PK80. O jo sesuo iš tolo stovėjo, ištirt norėdama, kas jam tiksis RB2Moz2,4. Baisu apie tatai bylot ir dūmot, norint būtų tatai tikęs piktadėjai kokiam DP161. Kas tau tikosi, kad tu dabar visai kitoks išveizi? prš. Kad tai netiktųs (kiaušiniai neužšaltų), paukštis laiko lizdą globoje Blv. Bet girdėkit toliaus, kas kitą tìkosi sykį K.Donel. Christus praneša apaštalamus…, kas jiemus tiktis turėjo metu jų sakymo DP213. Dieve, saugok, idant jam netiktų̃s tatai, kas paskui to eit DP33. Ir nebteiravos jau, kas atenčiame laike su juomi tiksias M.Valanč. Visi subėgo, su lazdomis asilą teip supylė, kaip ant svieto niekam nesitiko Tat. | Ir tikos, kad prisiartino Jerichop, aklas nekuris sėdėjo pas kelią elgdamasis SPI258. Tikos, jog jo tarnai buvo paskydę medžioti S.Dauk. | Išgirdęs apei kraštą, kuriame baimes aukso grūdų ir žemčiūgų randa, užsikirto tiks kas tikęs į Braziliją keliauti S.Dauk.pasitaikyti, ištikti, užklupti: Tìko bėda, didė nemaža (ps.) Tvr. Tokia te nelaimė tiko, kad tik pelenai atliko LTR(Ob). Nelaimės upėmis plūsta, dėl to reik kas valanda spirtis nuog jų ir nenusiminti tikusiame varge brš. | tr. NdŽ, : Bėdos tiktas B. Lenkai, bėdos tikti, rodos, tenkinasi vien etnografinėmis sienomis Vaižg. Į miesto proletarus teeina bėdos tiktas sodietis . Panele tu mano, kas tave tiko, jei nenori manęs, aš gaunu kitą LTR(Ob). Neesame bėdos tikę, yra duonos J. Ką gi daris žmogus, bėdos tìkęs Sdk. | refl.: Andai tikos mūsų sodžiuje nelaimė Blv. Gerai, kad tai tik prie mūsų tikos LC1881,14. Tai tikose trečiame amžiuj krikščionystės . Jeib kantrus būtų, kada ko pikto tinkas CII615. Vidury dvaro liūliuoja marios, kaip tìksis bėda, pasiskandinsiu JD682. Ten tikos baisingas darbas prš. Jei laimūs daiktai bus, kurie mumus, neg mes tikėjomės, tiktų̃s, tad juos pačiam Dievui prirašysime DP335. Kas norint mumus tiksis nuog kūno, nuog pasaulio…, tai mes lengvai ir kantriai ižkęskime DP531.kilti: Nebūtų tìkę vėjai, būtų perplaukęs per ežerą Tvr. | refl.: Ir šitai sujudimas didis tikos mariose DP78. Tikos barnis tarp mokytinių Viešpaties DP496. Marai tarpu gyvulių tinkas kaip ir tarpu žmonių, ir tuomet jie išdvesia būriais Blv. 9. intr. pasitaikyti, būti: Blogi metai tìko Rk. Vieną kartą proga tìko, kad namie nieko neliko (d.) Kbr. | refl.: Kap an vestuvių būnu pakviestas ar žmogus tiñkas, tai išgeriu Pls. Tiñkasi gana tų tekėjimų, ale nesiženija mergos Kdl. Tìkosi negeras žmogus, vyras Žrm. Tokių tiñkasi, kad negali nė susišnekėt Gs. Kap lengviau tiñkas, aš valgyt sau išverdu Rod. Tinkasi pareiga žodžių iš eilios a kiton eilion A.Baran. Naktys kaip sykis tikosi aiškios, žvaigždėtos . Tai tikose priežasčia, jog budizmas išsiplatino po Aziją ir daug svetimų giminių prie indijonų prisibloškė . Tiñkasi ir kitų kurių ceremonijų atomainos A.Baran. | Kada tìksies, prašom užeit Jd.refl. impers. tekti: Man tìkos pasibarti J. Tikõs būt ir Ukmergėj Grv. Gal i atsinešdavo knygų, mun netìkos pamatyt Nmk. Man nestìko regėt Rod. Tìkos tenais vaikščioti Nmk. Nėra tìkusys taip daryti Vn. Ne sykį manie tikos girdėti, kaip lietuviai juokas Jn. Tikos ir man ten užeiti TS1899,4. Ale man tikos sykį Kaune būti cirke Blv. Ant viekšniškių kapų tikosi man kartą nueiti A1884,318. Lizdelis apvalus yra, kad niekur užkliūti ir prisispausti nesitiktų I. Tikos kipšui apsinakvoti karčemoje . Mun tìkos bėgti i matyti tą orlakį Grd. Bet kad toksai yra silpnumas mūsų, jog mes rūstybėsp ir atakiump greiti: kad mums tiksis pažeist žodžiu arba darbu artimą savą ir tapt kaltu ugnies peklos DP296. Tinkasi kartais išeit kam iž kalinės ant karalystės SPI39. 10. tr. NdŽ sutikti ką ateinantį: Ką tu tìksi, a šiokį, a tokį žmogų Krt. Jojau perjojau viešą kelią, tikaũ patikau pulką mergų (d.) Asv. | Ateis Nauji metai ir netiktì Ėr.pasitikti: Jau čia, numūse, įdeiniavom, tiñka, priema Varn. 11. intr. , NdŽ, sutikti, neprieštarauti: Brolis tiñka ataduoti dalį J. Tiñka eiti į porą DūnŽ. Jei tìktų [mokykla], eičiau po dvi klasi kožną metą DūnŽ. Jei taip nori, tinku mainyti savo karvę į arklį J.Balč. Aš turiu dukterį; jei tinki ją imti, tai parodysiu kelią iš miško J.Balč. Iš pradžių tėvai purtėsi, nenorėjo tikti LTR. Tinku būtinai priimti Dusetų altariją ir nebenoriu nieko kito Blv. Tikti aš ant to tinku, tik su viena apitarme V.Piet. Prieš tąją tinku ne tiktai ant klupsčių klūpauti, bet ir ugnyje svilti Db. Tai, sūnau, tu nori santaikos? Tiksiu – gaila mano vyrų V.Kudir. Na, tiesa! – atsakė Keidošius tikdamas ant ponios žodžių V.Piet. O kad iš savo dalies duosiu tau trečią dalį, ar tiksi ant to? .NdŽ sulygti, sutarti: Netìko penkiais rubliais [arklį parduodant] Lp. Buvo apsiėmęs tarnaut, tik netìkom dėl vien pamušalo Krs. Tai tìksim su kaina Brš. O gertuvėje panašiai samdosi, lygsta, tinka ir magaryčias geria M.Katk. 12. intr. NdŽ, Alz, Pl sutarti tarpusavy, sutikti, sugyventi: Mano motutė labai tìkdavo su kaiminkom Všn. Jis ir su žmona tiñka, ir su motina Ds. Ganydami netìkom su lenkais Jz. Visumet priduosu liuob, tìkom gyventi Krš. Graudinasi pardavus – su broliene netiñka būt Drsk. Jy su broliu nelabai tìkdavo Vb. Negalėjo nei vienų metų tìkt ir susipyko Antš. Su latrais neužsiimu i netinkù Stl.sutapti, būti panašiam: Apsiženijus, ka netiñka būdai, tai sunkybė Gs. | Vabalnykėnų, biržėnų kalba tiñka (yra panašios), o kupiškėnų skiriasi vėl Vb. Su kuo tiñka kalba – ne su kožnu paskalbėsi Pl. | prk.: Mes sugyvenam, mūs plaukas tiñka (juok.) Prn. 13. intr. pasiekti, patekti: Bėgu, parbėgu, sakau, nu y[ra] laimė, gavau tìkti numie Klk. Kaip tìkste į namus? Žg. Aš noriu į dangų tikti Jzm. Noriu tìkt prie Anglijos, te ramiau Krkn. 14. refl. liestis: Tikte dasitiko, prisitiko vyras pri pačios, t. y. dasilytėjo J. Kas tikos pri kūno, tujau kruvinas paliko Šts. Patalų pašalys, jei ans tau tiñkas pri kūno, atrodo, ka bijai, tau ir y[ra] šalta Kl. 15. intr. SD193, SD44,175,386 pakakti, netrūkti: Nemitinka ko SD187. Ir duonos, ir tos netiñka Trgn. Ko bliauni, ko tau nètinka? Kr.išsiversti, ištaikyti: Da aš galiu tìkt, nebedarysiu [tos kūtės] Jnš. Negal tikti iš pūro bulvių pramisti Šts. Pasipjausim meiteliuką ir tiksim kaip nors par žiemą Brž. 16. tr. taikyti.
◊ kaĩp tiñkant gerai, tinkamai, kaip reikiant: Gili upė nedaleido anoms vaikščioti kaip tiñkant PP44. Šiandieną noris mūsų šalė[je] gal valgyti kaip tinkant, vienok išganingas dideliai yra daiktas, seredoms… nu mėsiško prisitūrėti Jzm.
\ tikti; anttikti; aptikti; atitikti; datikti; įtikti; ištikti; nutikti; patikti; įsipatikti; pertikti; pietikti; pratikti; pritikti; sutikti; pasutikti; užtikti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Look at other dictionaries:

  • tikti — ti̇̀kti vksm. Rãktai neti̇̀ko į spỹną …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • ní-tikti — नितिक्ति …   Indonesian dictionary

  • derėti — 1 derėti, dẽra (dẽri, dẽria), ėjo 1. tr., intr. tartis, sutartį daryti, lygti: Aš derėjau arklį J. Kiek derėjai, tiek užmokėk J. Ar jūs dẽrit, ar nèderit, pigiaus aš neparduosiu Sch191. Kupčius arklio dẽria KBI40. Dẽri kiaušinius Ėr. Taip …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • eiti — eĩti, eĩna (eĩti, eĩta, eĩma), ė̃jo (ẽjo) 1. intr. (tr.) SD144, R, H judėti iš vietos į vietą pėsčiomis, žingsniu: Einu keliu B. Jis ne ė̃jo, o bėgo DŽ. Vaikai eĩna riešutaut An. Jis eina gultų, medžiotų, šieno pjautų J.Jabl. Nebėr kada… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • paderėti — 1 paderėti, pàdera, ėjo 1. tr., intr. kurį laiką derėti, palygti: Paderėjo vienas [arklį], paderėjo kitas, bet nepirko Rdm. ^ Pirksi ar nepirksi – paderėti gali PPr405. | refl.: Pasiderėk, gal nuleis Grž. 2. intr. SD62 tikti, būti priimtinam: Ar …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • patikti — patìkti 1. intr. Q629, H, H178, R, R162,358, MŽ, M214,480, S.Stan, Sut, K, M, LL229,233, L, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ būti pagal skonį, teikti pasigėrėjimą, malonumą: Ar tai jums patinka? R168, MŽ222. Su arkliais arti, ekėti, nu tas patìko Šv. Dažom… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pristovėti — pristovėti; M 1. intr. NdŽ, DŽ1 ilgai stovėti: Kiek tu pristovi tam šaltam vandeny! J.Balč. Pristovėjo ikvaliai ir maniškė ant pamazgų (nebuvo šeimininkė) Rdm. | refl. N, K, NdŽ: Prisistovu pri katilų – pasėdėsu Krš. Atsisėskit, juk jūs ten… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • tikimas — 1 tikìmas sm. (2) NdŽ, KŽ → tikti: 1. Rtr, NdŽ. 2. Rtr, KŽ, Db Dėl jo (prieveiksmio pirmyn) tikimo literatūrinei kalbai dabar negali būti jokių abejonių LKGII542. 3. Slnt, End, Skr, Gs, Ss → tikti 4: Kas tikìmas šuniui, kad glostai J.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • širdis — širdìs sf. (3) K, Š, Rtr, DŽ, NdŽ; gen. sing. ès KlbIII77(Lkm, Tvr), LKGI226(Ktk, Sv, Lkm), LD266(Lkm, PIš, Ktk, Rš), GrvT17; nom. pl. šìrdes KlbIII77(Lkm, Tvr), LKGI226(Ktk, Sv, Lkm), LD266(Lkm, Plš, Ktk, Rš), LKKXI175(Zt); gen. pl. širdų̃… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • tıkmak — i, e, ar 1) İterek, zorla, aceleyle sokmak Her birinin ağzına avucundaki et parçasını tıktı. F. R. Atay 2) tkz. Sokmak Hesap kitap, müfettiş derken Aslan ı kafese tıkmışlar. M. Ş. Esendal Birleşik Sözler tıka basa …   Çağatay Osmanlı Sözlük

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”

We are using cookies for the best presentation of our site. Continuing to use this site, you agree with this.